2012 m. balandžio 29 d., sekmadienis

Duonelė su saulėje džiovintais pomidorais ir rozmarinais



Šis savaitgalis buvo ilgų ilgų pasivaikščiojimų savaitgalis. Šeštadienį vietoj to, kad tvarkyčiau namus, aš nusprendžiau, kad galiu sau leisti ir po darbo išeiti pasivaikščioti su mama, juk tokia graži diena buvo, o aš tikrai nenorėjau iš karto po darbo pulti tvarkytis ir iš vis nesinorėjo būti namie, bet tas pasivaikščiojimas gavosi labai jau ilgas, o namo grįžau tik vakare, taigi jokio tvarkymosi šeštadienį :) Na, o šiandien vėl atėjo mama ir mes vėl išėjome, o namai liko vėl netvarkyti, bet pasižadėjau tai padaryti antradienį, kai bus laisvadienis :) Taigi šiandien išpešėm šiek tiek daugiau naudos iš tų ilgų pasivaikščiojimų ir nuėjome prisiskinti narcizų :) Dabar mano namai kvepia jais, na bent jau kvepėjo kol nepradėjau kepti duonelės, bet miegamasis vis dar kvepia narcizais, o ne duonele :)
O duonelę, iš tikrųjų, sumasčiau kepti tik dėl to, kad aš vėl ruošiuosi gaminti macarons :) Tik šį kartą gaminsiu šokoladinius ir labai tikiuosi, kad ir jie man pavyks taip pat kaip ir pirmieji. Na bet šituos apmąstymus palikim antrojo macarons recepto aprašymui, o dabar parašysiu kaip gaminti duoneles.



Reikia:
  • 1 pakelis sausų mielių (12 g.), nors mano pakelis buvo 11 g. ir pilnai užteko,
  • 100 ml. alyvuogių aliejaus,
  • 2 kiaušinių tryniai,
  • žiupsnelis druskos (jos negailėkite, nes jei dėsite tik mažą žiupsnelį duonelė bus prėska),
  • 1 šaukštas medaus,
  • 100 ml. šilto pieno,
  • 500 ml. miltų (ne gramų),
  • 5-6 saulėje džiovinti pomidorai,
  • kelios šakelės šviežių ar džiovintų rozmarinų (aš šį kartą jų neturėjau).




Kas po ko ir kaip:
  • Sausas mieles sumaišome su šiltu pienu, druska (kaip minėjau dėkite didesnį žiusnelį), aliejumi, kiaušinių tryniais ir medumi. 
  • Didesniame inde sumaišome miltus ir smulkintus rozmarinus. Džiovintus pomidorus smulkiai supjaustome ir suberiame į miltų mišinį. Ten pat supilame ir skystus produktus. Išminkome tešlą, jei matome, kad ji per skysta įberiame dar miltų. Tešlą uždengiame ir paliekame apie valandą, kad pakiltų.
  • Pakilusią tešlą padalijame į dvi dalis, lengvai paminkome ir suformuojame dvi apvalias duoneles. Kepaliukų viršų aptepame aliejumi ir jei turite galite įspausti po šakelę rozmarinų.
  • Duoneles sudedame į miltais pabarstytą skardą ir dar paliekame apie 20-30 minučių pakilti.
  • Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Duoneles šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 35-40 minučių.




Patarimai:
  • Šaldytuve duoneles galima laikyti iki savaitės.

Duonelė labai trapi, minkštutė ir skani. Aišku su uogienėmis jos nevalgysi, bet su sviestu ar kokiu tepamu varškės kremu su žalumynais labai skanu :)

Taigi mano namai kvepia narcizais ir duona :)


Receptas iš knygos "Dovanos iš virtuvės"

Skanaus ;)

2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Spagečiai su lašišų ir krapų padažu


Šituos spagečius jau senokai gaminausi, bet vis neturėjau laiko patalpinti jo :) O kadangi šiandien lijo ir aš niekur neišėjau ir sėdžiu neturėdama ką veikti, tai nusprendžiau, kad šiandien patalpinsiu keleta receptų, o šitas bus vienas iš jų :)



Reikės:
  • 400 g. spagečių,
  • Druskos,
  • 150 g. karštai rūkytos lašišos,
  • 100 g. šaldytų žirnelių (aš jų neturėjau tai pakeičiau šaldytomis šparaginėmis pupelėmis),
  • Ryšulėlis krapų (dėjau šaldytų),
  • 3 šaukštai grietinės,
  • Maltų pipirų
  • Sūrio (recepte jo nėra, bet aš dėjausi, nes esu sūrių mėgėja).


Kas po ko ir kaip:
  •  Spagečius sydedame į verdantį, sūdytą vandenį.
  • Kai spagečiai bus beveik minkšti, į puodą suberiame ir žirnelius (mano atveju - šparagines pupeles). Tada nukaičiame ir kelis šaukštus nuoviro atsidedame, o likusį išpilame, makaronus nusunkiame.
  • Nusunktus spagečius grąžiname atgal į puodą su vandens likučiu, statome ant mažos ugnies, sudedame smulkintą lašišą, išmaišome, suberiame sukapotus krapus, sudedame druską, pipirus ir grietinę.
  • Nuolat maišydami spagečius dar kelias minutes pakaitiname. Tada dedame į lėkštę ir jei tik yra noro gausiai (arba nelabai) apibarstome sūriu.


Receptas iš knygos "Makaronų valgiai"

Skanaus ;)

Macarons (1 dalis)

Šiandien sužinojau kaip "uždeginamos" nosies kraujagyslės. Jausmas nėra pats maloniausias, bet nėra ir taip baisu, kaip aš buvau prisigalvojusi, o mano fantazija tikrai labai laki, be to po tos nelabai malonios procedūros man į nosį sukišo tokį didžiulį gabalą vatos... Aš niekada nemaniau, kad į nosį galima sukišti tiek daug vatos. Bet gerai, kad daktarė maloni, vis ramino, kad atsipalaiduočiau, pasakojo ką darys, kokius vaistus dės, patarė ką daryti, kai užpuls sloga ar vėl pradės bėgti kraujas :) O aš ėjau į ligoninę galvodama, kad man į nosį įkiš įkaitintą geležį ir juo man uždegins tas trukusias kraujagysles, o paskui aš visą savaitę užuosiu savo susvilusios odos kvapą :D Siaubas kokia beribė ta mano fantazija, reikės apriboti siaubo filmų žiūrėjimą iki visiško minimumo, nors dabar, kai esu viena namuose jų net nežiūriu, nes paskui būna baisu net iš lovos išlipti :)
Gerai aš čia šiek tiek nuklydau į lankas. Taigi einam prie esmės. Prieš keletą mėnesių "skonių bloge" radau kelis Macarons receptus ir nuo tos akimirkos kai paskaičiau žūt būt turėjau juos pagaminti, o po to nusipirkau žurnalą "Virtuvė.Nuo...Iki..." ir ką jūs manot? Ten visas straipsnis apie macarons ir netgi 4 jų receptai. Šokinėjau iš laimės parsinešusi žurnalą namo :) O praėjusį šeštadienį buvo ta diena, kai pagaliau pabandžiau vieną iš keturių pateiktų receptų. Gaminau su tokiu jauduliu ir didžiausia šypsena veide, o kai įkišau į orkaitę ir pamačiau, kad tie "sijonėliai" tikrai formuojasi pradėjau pati sau ploti ir jau žinojau, kad kitą kartą gaminsiu aviečių, šokolado ir citrinos skonio macarons, taigi bus ir daugiau :) O dabar keliaujam prie pirmojo bandymo, kuris pavyko.



Reikės:
  • 3 kiaušinių baltymai (baltymai turėtų sverti apie 100g.),
  • 50 g. cukraus,
  • 200 g. miltelinio cukraus (cukraus pudros liaudiškai tariant),
  • 110 g. migdolų be odelių arba migdolų miltų (maltų migdolų).
 Baltojo šokolado kremui:
  • 90 g. baltojo šokolado,
  • 2 šaukštai grietinėlės (36% riebumo).



Kas po ko ir kaip:
  • Elektriniu plaktuvu išpalkame kiaušinių baltymus iki putų, nestustodami plakti po truputį suberiame cukrų. Plakame tol, kol masė taps standi ir lygi.
  • Į virtuvinį kombainą suberiame migdolus ir miltelinį cukrų. Jei naudojame maltus migdolus, kombainą įjungiame kelioms sekundėms, kad miltelinis cukrus gerai susimaišytų su migdolais. O jei naudojame sveikus migdolus, smulkiname tol, kol riešutai primins miltus.
  • Riešutus su cukrumi įmaišome į baltymų masę. Maišome mentele tešlą keldami nuo dubens dugno į viršų. Nemaišome itin ilgai - tirštumas turi būti toks, kad šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo sausainuko viršus taptų lygus, be kauburėlių. Jei tirštumas netinka, trumpai pamaišome tešlą - ji skystės.
  • Masę sukrečiame į konditerinį maišelį paprastu antgaliu ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos išspaudžiame maždaug 3 cm skersmens pyragaičius.
  • Pyragaičius paliekame 1 valandai kambario temperatūroje apdžiūti. Po valandos juos kepame 150 laipsnių temperatūroje 10-12 minučių.
  • Nuo kepimo popieriaus pyragaičius nuimkite tik VISIŠKAI ATŠALUSIUS.
  • Kol pyragaičiai atšals pasigaminsime kremą jiems pertepti.
  • Į dubenį sudedame smulkintą šokoladą ir supilame grietinėlę. Dubenį kaitiname garų vonelėje nuolat maišydami, kol šokoladas ištirps. Dedame į šaldytuvą 10 minučių arba kol masė šiek tiek sutirštės ir taps lengvai tepama.
  • Ant vieno pyragėlio užtepame šiek tiek kremo ir ant viršaus uždedame antrą pyragėlį. Taip padarome su visais pyragėliais, o tada jau galima pasidaryti arbatos be cukraus ir mėgautis mažyčiais ir dailučiais macarons. 


Patarimai:
  • Geriau būtų jei keptumėte ant silikoninio kilimėlio, bet jei neturite (kaip ir aš) tai norėdami nuimti pyragaičius nuo kepimo popietriaus, tai apačią suvilgykite vandeniu ir šiek tiek palaukite. Taip pyragėliai gražiai nusiims nuo popieriaus.
 


Man jie priminė migdolinius sausainius, kurie būdavo taip pat sulipinti kietu (slyvų man rodos) džemu, manau dar ir dabar galima jų rasti nusipirkti parduotuvėse, tik jie būdavo be "sijonėlių" ir rudi... ir ne tokie trapūs :)


Receptas iš žurnalo "Virtuvė. Nuo...Iki..." Nr. 1-2 (32).

Skanaus ;)

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis

Mangų panna cotta su braškių šerbetu

Mmmmm šitas desertas buvo mano Velykų valgių topas :) Šiaip tai planuose jo nebuvo, nes jis buvo prie tų patiekalų grupės, kurie bus gaminami vasara, kai bus karšta ir norėsis atsigaivinti valgant šaltą šerbetą ir švelnaus skonio kreminę panna cotta. Mano mamos dėka šitas desertas buvo įtrauktas į Velykinių vaišių sąrašą, nes ji buvo užsiminusi, kad visus skanėstus darysiu, kai jos nebus Lietuvoje, taigi nusprendžiau, kad šito skanumyno gaminimą galima ir paankstinti ir patikėkit manim buvo nuostabu :)
Šerbetas gavosi toks braškinis su rūgštele, kurią suteikė citrinos, o pati panna cotta nuostabiai švelnaus, kreminio skonio, minkštutė ir puri tarsi debesėlis ištirpstantis burnoje (dar ir dabar kaupiasi burnoje seilės, kai prisimenu tą fantastišką skonį).


4 asmenims.

Reikės:
  • 1,5 šaukšto želatinos grūdelių,
  • 200 ml. vandens,
  • 1 prinokęs mangas,
  • 200 ml. grietinėlės (tinka tiek riebi, tiek liesa),
  • 100 g. cukraus,
  • 200 g. natūralaus jogurto.
Braškių šerbetui:
  • 250 g. braškių,
  • 70 ml. vandens,
  • 100 g. cukraus,
  • 1 citrinos sulčių






Kas po ko ir kaip:
  • Želatiną užpilame 150 ml. šalto vandens.
  • Mangą pjauname ne visai per pusę, kad išvengtume kaulo. Supjaustome vieną vaisiaus dalį kvadratais, neperrėždami odos. Tada tą puselę išverčiame, paspausdami apvaliąją dalį. Tada nuo odos nupjauname mango gabalėlius. Tą patį padarome su antra puse, tik prieš tai išimame kaulą.
  • Mango puseles sudedame į puodą, užpilame 50 mililitrų vandens ir lengvai patroškiname 5-7 minutes. Tada sutriname maisto smulkintuvu iki skystos tyrelės.
  • Grietinėlę sumaišome su cukrumi ir šiek tiek pakaitiname, bet neužverdame.
  • Želatina jau turėtų būti išbrinkusi, ją pamaišome ir supilame į šildomą grietinėlę. Palaikome keletą minučių ant ugnies nuolat maišydami, kad želatina ištirptų.
  • Mangų tyrelę sumaišome su jogurtu ir per sietelį supilame grietinėlę su želatina (sietelį naudojame tam, kad koks nors neištirpęs želatinos gabaliukas nepakliūtų į desertą). Viską išmaišome.
  • Gautą masę supilstome į stiklines ir uždengę maistine plėvele statome į šaldytuvą bent keletui valandų, o geriausia - palikti jas ten per naktį, kad sustingtų.
  • Nuplautas braškes sutriname maisto smulkintuvu kol pasidaro tyrelė.
  • Vandenį sumaišome su cukrumi ir užverdame. Gauname cukraus sirupą.
  • Į braškių masę įspaudžiame vienos citrinos sultis, supilame sirupą ir gerai išmaišome. Viską supilame į negilų plastikinį indą ir dedame į šaldiklį. Po poros valandų šerbetas dar nebus visai sušales, tad ištraukiame jį iš kameros ir sumaigome šakute, sumaišome ir leidžiame visiškai užšalti (tai turėtų užtrukti apie 3 valandas).
  • Prieš patiekdami desertą iš šaldytuvo panna cottą išimkite bent pusvalandis prieš pateikimą, kad ji sušiltų ir sušvelnėtų, o braškių šerbetą išimkite ir leiskite jam pastovėti bent 15 minučių prieš pateikimą, nes sustingusį šerbetą beveik neįmanoma jo iš karto pasemti ir uždėti ant pannacottos.
  • Prieš patiekdami ant mangų panna cottos uždedame braškių šerbeto, galite dar papuošti mėtos lapeliais ir nešti svečiams :)


Patarimai:
  • Šerbetą ir panna cottą siūlau pasiruošti iš vakaro, kad šerbetas ir panna cotta spėtų sustingti.


Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

Triufeliai

Nežinau kaip jums, bet man tie pirktiniai triufeliai neskanu. Tikriausiai tai vienintelis dalykas iš saldumynų, kuris man nepatikdavo (na dar nemėgstu nieko kas susiję su anyžiais). Na bet, kad ir kaip man nepatiko triufeliai aš vis tiek nusprendžiau juos pagaminti, juk gaminti pačios tai ne tas pats kas pirktiniai. Ir žinot ka? Man visai patiko tie mano pačios pagaminti triufeliai :) Geriausia, kad juos galėjau apvolioti ne tik kakavoje, bet ir riešutuose, kokoso drožlėse ir netgi griliažiniuose saldainiuose (gaila pastarųjų nebuvau pasidariusi, o ir pirktinių neturėjau).


Išeina apie 30 triufelių.

Reikia:
  • 250 g. juodojo šokolado (turinčio ne mažiau kaip 60% kakavos),
  • 120 ml. grietinėlės (35% riebumo),
  • 50 g. sviesto.
Skoniui sustiprinti:
  • 1-2 šaukštai brendžio arba tamsaus romo, arba kavos ar kitokio likerio.
Apvolioti:
  •  kakavos,
  • lazdynų ar kitokių riešutų,
  • kokosų drožlių,
  • griliažinių saldainių.



Kas po ko ir kaip:
  • Šokoladą susmulkiname. Aš jį susmulkinau smulkintuvu.
  • Grietinėlę pilame į puodą, sudedame sviestą ir verdame, kol beveik užverda grietinėlė. Bet neužvirinkite, tiesiog kai jau pradės garuoti vadinasi jau pasiekėte tą reikiamą temperatūrą. Tada suberiame šokoladą ir išmaišome, ant ugnies palaikome dar 2 minutes nuolat maišydami. Po to išjungiame ugnį ir pamaišome, kad šokoladas visiškai ištirptų. Susidaro tokia tirštoka šokoladinė masė.
  • Jei norite sustiprinti triufelių skonį įpilkite į šokolado masę porą šaukštų brendžio ar kokio kito kvapnaus alkoholio ir išmaišome.
  • Dubenį su šokolado mase statome į šaldytuvą 45 minutėms, kad šiek tiek sustingtų. Po 45 minučių traukiame masę lauk ir elektriniu plaktuvu nedideliu greičiu išplakame. Masė beveik suputoja, suminkštėja, jos pasidaro daugiau. Išplaktą dedame dar kartą į šaldytuvą ir leidžiame jame pastovėti dar kokias 5-10 minučių.
  • Per tą laiką galime pasiruošti kuo apvoliosime triufelius. Taigi jei voliosime riešutuose reikia paskrudinti pasirinktus riešutus, nuimame nuo jų luobeles ir sumalame riešutus iki rupokų miltų. Taip pat galima apvolioti kokosų drožlėse, arba tradiciškai - kakavoje. Dar galima apvolioti griliažiniuose saldainiuose, tiksliau jų trupiniuose. Imame 4-6 saldainius, dedame juos į stiprų maišelį ir gerai padaužome kočėlu, kad susitrupintų, o tada jau galima bus volioti triufelius.
  • Kai pasiruošiame kur apvoliosime triufelius, jų masę išimame iš šaldytuvo, imame maždaug šaukštelio dydžio masės gabaliuką, rankas vos vos suvilgome kakava, suformuojame rutuliuką ir apvoliojame kakavoje, riešutuose, kokosų drožlėse arba griliažo trupiniuose.



Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

Bulvių ir salierų košė

Na va čia bus paskutinis nesaldus Velykoms ruoštas receptas :)
Greitai papaišau kas kaip ir lekiu ilsėtis, o rytoj vėl įmesiu kelis saldžius receptus.


 



Reikės:
  • 1 didelė saliero šaknis,
  • 1 kg. bulvių,
  • 1 svogūnas,
  • druskos,
  • 50 g. sviesto (galima dėti ir daugiau),
  • 100 ml. grietinėlės arba pieno.


Kas po ko ir kaip:
  • Salierą ir bulves nuskutame ir supjaustome vidutinio stambumo gabalais. Nulupame svogūną.
  • Bulves ir salierą sudedame į puodą, ant viršaus uždedame nepjaustytą svogūną, beriame druskos, užpilame vandeniu ir verdame apie 20 minučių, kol bulvės ir salierai tampa minkšti.
  • Svogūną išmetame, vandenį nuo salierų ir bulvių nupilame, puodą statome ant ugnies ir šiek tiek pagariname, kad bulvės būtų sausesnės. Tada sudedame sviestą, supilame grietinėlę arba pieną ir viską sugrūdame bulvių grūstuve.



Pastebėjimai:
  • Košė nebus puri, nes salieras kietesnis, dėl jo košė gaunasi standesnė.


Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Mėsos padažas

Kadangi gaminau keptos vištos vyniotinį, nuo kurios liko kaulų, tai galėjau gaminti ir padažą, nors jį galima gaminti ir iš sultinio kubelių.

Čia geriausiai matosi mėsos padažas.


Taigi ant likusių kaulų (arba paprasčiausiai ant sultinio kubelių) užpilame dvi su puse stiklinės vandens, įmetame saliero lapkotį, pusę svogūno, laurų lapą ir morką (mažą), verdame ant nedidelės ugnies maždaug valandą. Sultinį nukošiame per sietelį su įklotu marlės gabalėliu ir perkoštą sultinį dar paverdame, kad jo liktų 250 - 300 mililitrų. Į kitą puodelį dedame šaukštą sviesto ir ištirpdome. Į ištirpintą sviestą įdedame nubrauktą šaukštą miltų, gerai išmaišome. Gautą košelę šiek tiek pakepiname, kad šiek tiek pakeistų spalvą, o tada jau į ją supilame sultinį. Po to įpilame stiklinę obuolių sulčių ir dar paverdame kokias 20 minučių. Padažas paruoštas.



Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Karšta burokėlių ir razinų mišrainė



Reikės:
  • 1 svogūnas,
  • 1-2 šaukštai aliejaus,
  • 1 obuolys,
  • druskos, juodųjų pipirų,
  • 500 g. burokėlių (4-5 nedideli),
  • šiek tiek citrinų sulčių ar acto.
Marinuotoms razinoms:
  • 0,5 stiklinės razinų,
  • 100 ml. vandens,
  • 50 ml. raudonojo vyno acto,
  • 1 šaukštas cukraus,
  • dosnus žiupsnis druskos,
  • 2 gvazdikėliai,
  • 1 laurų lapas,
  • 2-3 kvapieji pipirai.



Kas po ko ir kaip:
  •  Razinas nuplauname po karštu vandeniu. Į nedidelį puodą pilame vandenį, actą, beriame cukrų, druską, sumetame gvazdikėlius, laurų lapus ir pipirus. Visa tai kaitiname kol užverda. Tada sudedame razinas ir paverdame kokias 3 minutes. Išjungiame ugnį ir leidžiame viskam pastovėti ir atvėsti. Galima razinas supilti su marinatu į stiklainį ir palikti marinuotis per naktį, o kitą dieną reikės tik nusunkti ir sudėti prie butokėlių.
  • Svogūną nulupame, smulkiai arba pusžiedžiais supjaustome ir pakepiname su 1-2 šaukštais aliejaus, puode kol suminkštėja. Obuolį nulupame, sutarkuojame ir sudedame prie svogūnų. Pakepiname dar geras 5-7 minutes, kad suminkštėtų ir gerai apsitroškintų. Įberiame druskos ir pipirų.
  • Burokėlius nulupame, smulkiai supjaustome ir dedame šalia svogūnų bei obuolių. viską uždengiame dangčiu ir leidžiame pasitroškinti ant nedidelės ugnies 20 - 25 minutes. Burokėliai turėtų suminkštėti ir išvirti, bet nesuvirti į košę, o likti kandami.
  • Nusunkiame razinas, 2 šaukštus marinato pasiliekame jei prireiktų skoniui pagyvinti, nors man nereikėjo. Razinas sudedame į burokėlius, leidžiame viskam pasitroškinti dar 5-7 minutes, paragaujame ar ko netrūksta. Jei ko trūksta, pavyzdžiui druskos, ar rūgštelės - įpilame šiek tiek citrinos sulčių ar acto nedidelį šaukštelį. Mišrainė turėtų būti švelnaus, saldaus ir truputėlį rugštelėjusio skonio.


Patarimai:
  • Jei nenorit terštis su burokėliais ir juos pjaustyti naudokit marinuotus, kaip aš tai dariau. Tada burokėlius iš karto sudėkite prie pakepintų svogūnų ir obuolių, tuoj pat sudėkite ir razinas. Trumpai patroškinkite, kad burokėliai sušiltų.



Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Ilgai keptas kiaulienos kumpis

Kai pagalvojau apie artėjančias Velykas ir jų ruošimąsi tiksliai žinojau kas bus gaminama, kaip karštasis patiekalas. Kai tik pamačiau šitą receptą žinojau, kad jį tikrai kada nors gaminsiu, taigi buvo aišku, kad Velykoms bus kepamas kiaulienos kumpis, o prie jo visi kiti siūlomi patiekalai: Karšta burokėlių ir razinų mišrainė, mėsos padažas ir žinoma bulvių ir salierų košė.
Su šituo kepiniu irgi neapsieita be nutikimų. Kadangi jis ilgokai kepa, tai maniau, kad Velykų rytą atsikelsiu anksti, nes nusistačiau žadintuvą, ir neskubėdama pagaminsiu įdarą, be panikos viską laiku pakišiu kepti ir laiku (buvo pranešta, kad 10 valandą visi būtų pas mane) patieksiu svečiams, bet kur tau. Žadintuvas nenuskambėjo, nes pamiršau užstatyti, kad jis skambėtų sekmadienį, atsibudau apie pusę aštuonių ir strimgalviais lėkiau į virtuvę rišti kumpio ir kišti kepti, nes įdarui jau nebeturėjau laiko, o ir taip jau vėlavau, tai apie kokį dar įdarą čia galvosi... Na bet viskas išėjo visai puikiai, prie stalo susėdome valanda vėliau nei buvau sakiusi, bet nelabai kas ir prieštaravo ar priekaištavo :)
Taigi receptas bus pateikiamas su įdaro gaminimo variantu, nors man ir nepavyko šį kartą jo pagaminti, bet tai bus ateičiai :)




Reikės:
  • 2-3 kg. kiaulienos kumpio (būtinai su oda ir lašinukais ir - be kaulo),
  • 1 šaukštas kalendrų grūdelių (aš naudojau jau maltas),
  • 1 šaukštas kmynų,
  • 2-3 laurų lapai,
  • 2-3 šaukštai aliejaus,
  • 4 skiltelės česnako,
  • 1 šaukštelis džiovintų arba šviežių čiobrelių,
  • druskos, juodųjų pipirų,
  • papildomai 1 šaukštelis rupios druskos kumpio odai įtrinti.
 Įdarui:
  • 4 svogūnai,
  • 2 šaukštai aliejaus,
  • 0,5 šaukštelio kmynų,
  • druskos, juodųjų pipirų.



Kas po ko ir kaip:
  •  Nusipirkę didelį kumpio gabalą be kaulo, bet su oda ir lašiniais, pirmiausia su mėsa "pasipraktikuojame". Ištiesiame mėsą ant stalo ir pabandome ją suvynioti taip, kad iš jos gautūsi gražus apvalus ritinukas apgaubtas oda (vėliau tą ritinuką surišim virvute, kad nepasileistų kepdamas). 
  • Jei kumpio viduryje (kur išpjautas kaulas) yra per daug mėsos ir oda neapima jo viso, išpjaukite kelis gabalus mėsos, vėliau tikrai rasite kur tą mėsą panaudoti. Įpjauname į odą iki lašinukų skersai ir išilgai, kad kepdama gražiai apskrustų ir išsiskleistų.
  • Kai jau patikrinome ar pavyks mėsą gražiai suvynioti, kumpį vėl ištiesiame. Ruošiame mišinį kumpio ištrynimui. Į prieskonių grūstuvę sudedame kalendras, kmynus, laurų lapus ir sutriname. Sutrinti reikėtų tiek, kad kmynai šiek tiek apsitrintų, kalendrų grūdeliai subyrėtų, o laurų lapai susismulintų. 
  • Sutrintus prieskonius sumaišome su aliejumi, įdedame smulkintų česnakų, čiobrelių, druskos ir juodųjų pipirų. Gautu mišiniu ištriname mėsą, o odą paliekame netrintą, nes ją ištrinsime rupia druska prieš kepdami. Ištrintą mėsą suvyniojame (aš uždengiau amistine plėvele) ir dedame per naktį pasimarinuoti į šaldytuvą.
  • Kepimo dieną išimame mėsą iš šaldytuvo ir leidžiame pabūti kambario temperatūroje. Per tą laiką pasiruošite įdarą. taigi svogūnus supjaustome pusžiedžiais ir lėtai pakepiname keptuvėje su pora šaukštų aliejaus, kad pasidarytų minkšti, permatomi ir salsvoki. Kai svogūnai baigia kepti, įberiame kmynų, šiek tiek druskos ir pipirų. Leidžiame įdarui šiek tiek atvėsti.
  • Kumpio odą įtriname druska. Tada kumpį ištiesiame oda žemyn ant lentelės, ant mėsos sudedame ir gražiai paskleidžiame svogūnus.
  • Dabar aprišinėsim kumpį. Imame natūralaus pluošto virvelę, jos prireiks nemažai. Susukame kumį į ritinėlį ir vieną jo galą surišame. Kumpį reikėtų surišti tvirtai. Pradėdami nuo krašto jį kas keletą centimetrų vis apsukame virvele, suveržiame ir stipriai surišame. Kiekvieną kartą, prieš surišdami, virvelę galime nupjauti arba prakišti tarp mazgų ir nenupjauti, o surišti kitoje vietoje. Taip kumpį surišame maždaug kas 3-5 centimetrus, kad būtų tampriai suspaustas, oda ant viršaus, o mėsa ir įdaras viduje.
  • Kumpį dedame į kepimo indą ir šauname į orkaitę įkaitintą iki 220 laipsnių. Kepame 20 minučių, per tą laiką jis apskrunda ir pradeda greitai kepti. Tada sumažiname kaitrą iki 150 - 160 laipsnių ir kepame apie 3 valandas. Jei kumpio viršus ima svilti pridenkite jį folija ir retsykiais palaistykite išsiskyrusiomis sultimis.
  • Iškepusį kumpį išimame iš orkaitės, suvyniojame į foliją, uždengiame rankšluosčiu ir leidžiame apie 15 minučių ramiai pailsėti. Na kadangi aš ir taip jau susivėlinusi buvau tai niekur jo nevyniojau ir iš karto pjausčiau ir nešiau ant stalo, nes alkanų, o tarp jų ir savęs, buvo gaila.
  • Iškepusio kumpio oda labai gražiai, kaip kokia kaukė, atsiskiria nuo mėsos ir nusiima. taigi odą nuimame nuo mėsos, mėsą pjaustome ir dedame į lėkštes, o jei kas nori šalia atlaužiame ir įdedame traškios odos.

Gaila nespėjau nufotografuoti, kaip gražiai atrodė kumpis išimtas iš orkaitės, na bet tai paliksiu kitam kartui, kai gaminsiu su įdaru ir visom kitom ceremonijom :)


Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Keptos vištos vyniotinis

Šiandien nėra noro ir minčių kažką daug rašinėti. Tikriausiai vakar neblogai išsiliejau rašydama apie majonezo gaminimo nuotykius. Taigi iš karto skubu rašyti dar vieno patiekalo receptą, kuris puikavosi ant mano Velykų stalo :)




Reikės:
  • 1 višta (apie 1,5 kg),
  • 5 skiltelės česnako,
  • 1 šaukštas aliejaus arba sviesto,
  • 1 šaukštas kmynų,
  • druskos, juodųjų pipirų,
  • maždaug 400 ml. vandens,
  • 200 g. džiovintų abrikosų.



Kas po ko ir kaip:
  • Česnakus nulupame, sutriname, sumaišome su aliejumi (arba sviestu), kmynais, druska ir pipirais. Gauta košele kruopščiai ištriname vištą ir leidžiame pastovėti keletą valandų šaldytuve (aš ją ten laikiau per naktį). Jei nėra laiko - kepame iš karto. Orkaitę įkaitiname iki 190 laipsnių ir kepame maždaug 1 valandą ir 40 minučių.
  • Kai višta iškepa išimame iš orkaitės ir leidžiame jai šiek tiek atvėsti. Tada atsargiai atskiriame odą, stengiamės, kad jinai kuo mažiau suplyštų. 
  • Imame negilų indą (galite imti ir gilesnį, čia jau kokį turit tokį naudokit), jo dugną išklojame vištos oda. Geriausia, kad liktų kuo mažiau tarpų.
  • Vištos mėsą atskiriame nuo kaulų ir ją suplėšome smulkiais šuoreliais, bet nepjaustome, o plėšome. 
  • Vištos kaulų neišmetame, o sudedame į puodą, užpilame 400 ml. vandens ir verdame tol, kol lieka pusė vandens kiekio. Tiksliau - jo lieka visai ant dugno, apie pusę stiklinės, ir atrodo jis tirštokas.
  • Į indą su išklota vištos oda sudedame puse turimos mėsos , tada sudedame nuplautus abrikosus (jei abrikosai kieti ir apdžiūvę, keletui minučių įmeskite į verdantį sultinį ir išgriebkite kiaurasamčiu). Ant abrikosų sudedame likusią mėsą.
  • Ant visko užpilame sultinį (aš prieš pildama dar įdėjau į sultinį druskos). Jo turi būti tiek, kad mėsa jokiu būdu nepaskęstų, o tik sudrėktų ir tarpeliai būtų užpildyti sultiniu. Stingdamas jis sutvirtins vyniotinį.
  • Ant slėgtainio uždedame sviestinio popieriaus ir šiek tiek paspaudžiame, kad gražiai suliptų. Aš ant viršaus uždėjau dar ir medinę pjaustymo lentutę ir palikau taip prispaustą per naktį. Paliekame šaldytuve per naktį sustingti ir susigulėti. 
  • Kitą dieną atsargiai išėmę iš indo galime pjaustyti. Vyniotinis turi būti pakankamai trapus, bet išlaikantis formą, o ne panašėti į šaltieną.


Pastebėjimai:
  • Negailėkit druskos, nes man, kad ir kiek atrodė jos per daug, gavosi šiek tiek beskonis, tai valgant papildomai barstėmės.


Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Majonezai arba kaip aš "užlenkiau" savo plaktuvą

Man visos šventės yra didelis pasiruošimas. Imkim ir tas praėjusias Velykas, nežinau kaip kiti, bet aš joms pradėjau ruoštis jau kovo mėnesį. Man patinka planuoti maisto ruošimo darbus. Taigi jau kovo vidury žinojau ką gaminsiu Velykoms, kas bus pakviestas, ko reikės ieškoti, o ką lengvai ir greitai gausiu tam mažam miestelyje kur gyvenu (Oi tiesa juk dar niekad neminėjau, kad aš ne iš kokio ten didelio miesto. Aš iš gražaus, mažo miestelio, kur visi visus pažįsta jei ne asmeniškai, tai bent jau iš matymo ir lengvai gali pasakyti tu čia naujokas ar seniausiai gyvenantis asmuo), nes dažniausiai tenka gadinti broliui nervus su savo prašymais vežti savaitgalį po darbo į Šiaulius, kad gaučiau ko nors ko nėra pas mus, o internetu užsisakant per ilgai laukti reikėtų. Taigi grįžtame prie pasiruošimo temos. Kaip ir minėjau, jau seniausiai žinojau kas bus gaminama, bet tikrai nesitikėjau, kad gaminant majonezus "užlenksiu" savo plaktuvą. Baisiausia buvo, kad buvau tik pradėjusi gaminti klasikinį majonezą (eilėje laukė dar ir majonezo su grūdėtomis garstyčiomis receptas), dar tik puse kiekio aliejaus buvau supylusi, o mano plaktuvas nustojo plakti, tik zirzė kaip koks užsispyręs vaikas ir nekrutėjo. Pamaniau, kad perkaito ir jei aš jam leisiu pailsėti jis vėl pradės veikti, bet kur tau, kaip neveikė taip ir nesiruošė pradėti to daryti. Pradžioje buvo garsiai išsakyti keli keiksmažodžiai, o paskui griebtasi telefono ir skambinta mamai, mintyse tikintis, kad brolis dar nemiega ir netingės man atvežti mamos plaktuvo :) Visa laimė, kad mano mintys tapo realybe ir po keleto minučių už mano durų jau stovėjo mano gelbėtojas su elektriniu mamos plaktuvu rankose :D Už gera darbą leidau paragauti šaldytuve rytojaus laukiančių triufelių :) Taigi labai greitai buvo pagaminti abu majonezai, suplauti indai ir su pasitenkinimu veide, kad viskas pavyko iš pirmo karto, po sunkių dienos darbų nubėgta išsimaudyti ir į lovą.


Kairėje - majonezas su grūdėtomis garstyčiomis, dešinėje - klasikinis majonezas.


Klasikinis majonezas ("užlenkęs" plaktuvą)

 

Reikės:
  • 1 kiaušinio trynys,
  • 2 šaukšteliai baltojo vyno acto (siūlau jį keisti cirtinų sultimis bus kur kas skanesnis majonezas),
  • 0,5 šaukštelio "Dižono" garstyčių,
  • druskos,
  • 200 ml. kukurūzų aliejaus (tinka ir riešutų, saulėgrąžų ar rapsų aliejus)

Kas po ko ir kaip:
  • Trynį sumaišome su šaukšteliu baltojo vyno acto (citrinos sulčių), garstyčiomis ir druska.
  • Kad būtų patogiau aš aliejų susipyliau į ąsotėlį. Į dubenį su sumaišytais produktais įlašiname truputį aliejaus ir pradedame plakti. Visą laiką kol plakame po truputį pilame aliejų. Plakame nesustodami. Po kurio laiko pamatysite kaip visa masė pradės keistis ir panašėti į majonezą.
  • Suplakę visą aliejų į majonezą įpilame dar šaukštelį acto (citrinos sulčių), paplakame ir paragaujame ar nieko netrųksta.
  • Vualia majonezas paruoštas. Naudokite mišrainėms, kiaušiniams, mėsai gardinti ar kur tik norite.


Majonezas su grūdėtosiomis garstyčiomis

 

 Reikės:
  • 1 kiaušinio trynys,
  • 1 šaukštelis citrinos sulčių,
  • 1 kupinokas šaukštelis grūdėtųjų garstyčių,
  • 200 ml. kukurūzų aliejaus (tinka ir riešutų, saulėgrąžų ar rapsų aliejus),
  •  druskos,
  • juodųjų pipirų.


Kas po ko ir kaip:
  • Kiaušinio trynį sumaišome su citrinos sultimis ir garstyčiomis, įberiame druskos ir pipirų.
  • Po šlakelį pilame aliejų į trynį su garstyčiomis ir plakame elektriniu plaktuvu. Nuo šitos vietos visas procesas toks pat kaip ir gaminant klasikinį majonezą.
  • Suplakę visą majonezą paragaujame, galbūt trūksta citrinos sulčių ar druskos. Jei ne tada majonezas paruoštas.



Pastebėjimai:
  •  Iš nurodytų kiekių majonezų išeina nedideliam indeliui (apie 200 ml.)
  • Su citrinų sultimis majonezas išeina kur kas skanesnis nei su baltojo vyno actu, taigi siūlau visada rinktis citrinų sultis.


Receptai iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)


Kiaušiniai su ikrais ir krienais



Kiaušinių temos darneišsėmiau, nes nei šis nei tas man pasirodė patiekti tik vieną įdarytų kiaušinių variantą, o juo labiau, kai pačiai norėjosi išbandyti visus dar neišbandytus variantus. Taigi įdarytų kiaušinių antrasis raundas - su ikrais ir krienais. Be to šitie man labiausiai patiko, nors tikrai nesakau, kad su aitriosiomis paprikomis buvo neskanūs, bet tiesa tokia, kad su ikrais buvo suvartoti pirmiausia.

Reikės:
  • 5 kietai virti kiaušiniai,
  • 1 šaukštas majonezo (dėjau savo gamintą),
  • 1 šaukštas krienų,
  • 2 šaukštai lašišinių žuvų ikrų,
  • krapų, agurko papuošti.




Kas po ko ir kaip:
  • Kiaušinius nulupame, perpjauname pusiau. Trynius išimame ir sudedame į atskirą dubenį.
  • Trynius sutriname su krienais ir majonezu.
  • Gautą masę sudedame į baltymų puseles, ant viršaus uždedame ikrų, pabarstome krapais ir agurkais (aš agurkų nedėjau).



Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Kiaušiniai su aitriosiomis paprikomis


Kokios Velykos be kiaušinių :) Jų ne tik margintų, bet ir įdarytų visada būdavo pas mus ant stalo, taigi aš irgi šiais metais įdarinėjau juos, tik naujai. Man visada skanu įdaryti kiaušiniai ir nesvarbu kaip jie įdaryti, dar neteko valgyti neskaniai įdarytų kiaušinių, o ir šiaip manau, kad juos neskaniai įdaryti neįmanoma, na nebent jau visiškai nusigrybautum su savo eksperimentais į lankas. Bet mano pateikiami įdaryti kiaušiniai bus ne eksperimento pasekmės, o taip pat iš knygos paimti receptai.




Reikės:
  • 5 kietai virti kiaušiniai,
  • 2 marinuotos aitriosios paprikos,
  • 1 šaukštelis majonezo (naudojau savo gamintą),
  • 0,5 šaukštelio garstyčių,
  • keletas lašų tabasko padažo (neturėjau ir nedėjau),
  • druskos
  • krapų, petražolių ar šiaip kokio žalumyno papuošti

Kas po ko ir kaip:
  • Kiaušinius nulupame, perpjauname pusiau. Trynius išimame ir sudedame į atskirą dubenėlį.
  • Aitriąsias paprikas smulkiai supjaustome. Keletą gabalėlių galima pasilikti papuošimui, likusius sudedame į indą su tryniais.
  • Sudedame majonezą, garstyčias, įlašiname tabasko padažo (jei turime), įberiame druskos ir viską gerai išmaišome.
  • Gautą masę dedame į kiaušinių baltymų puseles, viršų papuošiame aitriosiomis paprikomis ir žalumynais.

Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Aguonų tortas

Tai va Velykos jau praėjo, o apie jas vis primena šaldytuve stovintys skanumynai, kurių manau užteks dar ilgam, juo labiau, kad esu viena. Jei kas tik užsuka pirmi mano žodžiai būna "Gal kavos, arbatos, pyrago, triufeliu, o gal žele torto ar pannakotos?" Atsakymas visada būna "Oi ne aš soti dar nuo Velykų". Ir kaip žmogus nestorėsi, kai šaldytuve nuo tų Velykų visokio gėrio likę? Pareini namo po darbo, prasidarai šaldytuvą ir atsipjovęs kokį gabaliuką torto kramsnoji sau laimingas. Nors žinai, kad po tokių pakramsnojimų tie numesti 4 kilogramai gali greitai grįžti (jei dar negrįžo) ir net su kaupu. Na bet gerai, kad namie turiu sijoną "svarstykles", kurio dėka tiksliai žinau, kad dar nepriaugau tų numestų kilogramų (kas man pačiai gan keista, nes dažniausiai po tokių švenčių visada būdavo priaugimas). Kol į tą sijoną įlindusi galiu kvėpuoti, tol viskas norma :D

Na gerai gana čia save kankinti ir graužti, kad prisigaminau be proto daug maisto (nes buvo viskas apskaičiuota didesniam žmonių kiekiui, nei pasirodė per Velykas), geriau jau pradėti rašyti receptus patiekalų, kurie buvo ant stalo. Taigi pirmyn :)



Visų pirma noriu pranešti, kad originaliame recepte kiekiai buvo padvigubinti, nes receptas buvo dviems tortams, o kadangi man pilnai užteko vieno, nes man nereikėjo pamaitinti 20 žmonių, tai aš visko dėjau perpus mažiau ir jums rašau receptą su dvigubai mažesniais produktų kiekiais.

VIENAM tortui reikės:
  • 150 g. aguonų,
  • 4 kiaušiniai,
  • 200 g. cukraus,
  • 100 g. maltų džiūvėsių (paprasčiausių baltos duonos džiūvėsių),
  • 0,5 šaukštelio cinamono,
  • Vanilės (ekstrakto arba cukraus)
  • 375 ml. grietinėlės (35% riebumo),
  • 250g. cukraus (taip taip cukraus aš ne[parašiau du kartus, šitą naudosim sulaistymui, o tiksliau kondensuotam pienui gaminti),
  • 3 pakeliai migdolų skiedrelių (pakelius pirkau mažus, po 30 gramų)




Kas po ko ir kaip:
  • Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame mirkti per naktį ar bent jau keletą valandų. Tada į sietelį įtiesiame porą patvarių popierinių virtuvinių rankšluosčių arba medvilninį rankšluostį, kad aguonos per sietelį neišbėgtų kartu su vandeniu į kriauklę ir nupilame nuo aguonų vandenį. Aguonas nukošiame per kelis kartus, kad skystis nuo jų gerai nusivarvintų.
  • Aguonas du kartus permalame mėsmale arba dedame į virtuvinį kombainą ir gerai susmulkiname. Jei smulkinsite su virtuviniu kombainu tai kai visa masė ims balti, vadinasi, aguonos smulkinasi.
  • Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Trynius išplakame su 200 g. cukraus. Plakame tol kol pradeda balti. Į gautą masę pilame aguonas ir išmaišome. Tada suberiame džiūvėsius ir vėl išmaišome, suberiame cinamoną ir vanilę (kadangi receptūroje nebuvo parašyta kiek to ekstrakto ar cukraus dėti, tai aš šliūkštelėjau ekstrakto negailėdama, visa virtuvė net pakvipo). Baltymus išplakame iki standokų, bet ne per kietų putų (Kitaip gali būti sunku jas įmaišyti) ir atsargiai, dėdami po keletą šaukštų , įmaišome jas į aguonų masę. Ji padidėja ir nuo baltymų tampa laisvesnė ir šviesesnė.
  • Torto formos dugną lengvai ištepame sviestu (aš ją išklojau kepimo popieriumi ir jį patepiau sviestu) ir pilame aguonų tešlą. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 50 minučių. Ar tortas iškepęs galime patikrinti įsmeigę į jį medinį pagaliuką. Jei ištraukus pagaliukas sausas vadinasi tortas iškepęs.
  • Grietinėlės užpilą geriausia pradėti gaminti, kai tortui kepti lieka dar 20 minučių. Grietinėlę supilame į didelį puodą (jei supilsit į mažą verdant tikrai neišvengsit jos išbėgimo per kraštus ir teks pasidarbuoti valant dujinę), beriame likusį cukrų ir nuolat maišydami kaitiname. Kai cukrus ištirpsta ir pradeda virti, burbulai ima darytis vis tąsesni ir vis lygiau dengia paviršių, po kokių 15 minučių virimo masė ima panašėti į kondensuotą pieną tada išjungiame ugnį.
  • Tortas jau turėtų būti iškepęs, traukiame jį iš orkaitės, bet ne iš kepimo formos. Semiame po didelį šaukštą ar kelis grietinėlės ir pilame ant torto, palaukiame kol susigers ir dar užpilame. Kad geriau gertųsi galima torto viršų pabadyti mediniu pagaliuku, o geriausiai susigeria, kol tortas dar šiltas.
  • Kai ant torto supilame daugiau nei puse grietinėlės ir ji jau nustoja gertis į jį, likusią jos dalį dar paviriname. Kai grietinėlė pradeda gelsvėti ir dar labiau tirštėti, supilame visą ant torto viršaus ir pabarstome migdolų skiedrelėmis. Migdolų skiedreles beriame, kol grietinėlė dar šilta, kad skiedrelės priliptų prie torto.
  • Tortui leidžiame atvėsti, paviršiui sukietėti. Tortas puikiausiai laikosi dar dvi, tris dienas, tik reikėtų jį gerai apsukti maistine plėvele, kad neprisigertų kvapų ir laikyti šaldytuve. Norint išimti tortą iš kepimo formos jo kraštus apipjaukite peiliu, o jei prieš kepdami įtiesėte kepimo popieriaus, tai nuo torto jis labai gražiai nusiima.




Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)