Šiaip aš nesu krevečių mėgėja... Aš iš vis nesu jūros gėrybių mėgėja. Viskas ką valgau su malonumu tai tunas, lašiša, rūkyta skumbrė ir manau, kad viskas... Visų kitų žuvų gali ir nebūti, o apie tas mandresnes, jūros gėrybes tai jau net nekalbu. Parduotuvėse praeinu net neatsisukdama ir nesustodama prie jokių geldučių, kalmarų, aštuonkojų ir panašiai. O krevečių nelabai mėgstu ne tik dėl to, kad nesu jūros gyvių gerbėja, bet dar ir dėl to, kad kai dirbau Švedijoje, pas mus po darbo užsuko draugai, kurie ten gyvena, mat tą dieną buvo kažkokia šventė ir jie atsivežė krevečių tortą... Kai pamačiau tortą viduje net nusipurčiau, bet aišku juk atvežė paragauti, o dar šventinis tortas (kaip pas mus per vestuves šakotis privalomas, taip Švedijoje privalomas tą dieną tas krevečių tortas), tai kaip jau atsisakysi. Ir ką jūs galvojat?.. Atpjovė, kaip žinodami, tokį galingą gabalą, kad viduje rėkiau, spardžiausi ir visaip kaip pykau, kad nesugebėjo paskūpauti, bent jau šį kartą. Tortą kišau dideliais gabalais ir rijau beveik nekramtydama, o viduje purčiausi nuo krevečių gausos torte, buvo kažkas baisaus, maniau, kad tas gabalas niekada nesibaigs. Nuo tada krevetės man kelia nekokius atsiminimus... Dabar, jei kas nors iš vis skaitot mano rašliavą, tikriausiai klausiat savęs kam aš gaminau šitą patiekalą? Atsakymas paprastas: gaminu ne tik tai ką noriu aš, bet ir tai kas gali patikti mano draugui, o jis krevetes vienas ir su šaukštu gali kabinti. Tai ta proga ir pagaminau ir netgi paragavau (didžiąją dalį krevečių pavyko palikti draugui, o man gal keletas ir kliuvo, tai nelabai ir jautėsi, o dar šviežiais agurkais užkandau, tai iš vis buvo puiku).
Reikės:
- 180 g. ryžių,
- 300 g. daržovių (Aš naudojau šaldytas),
- 120 g. pikantiškos ispaniškos dešros chorizo,
- 1 nedidelis svogūnas,
- 1 didelė skiltelė česnako,
- 1 raudona saldžioji paprika,
- 200 g. krevečių (tiks ir šviežios ir šaldytos ir virtos, žodžių kokių turit tokias ir dėkit),
- 1 šaukštelis maltos saldžiosios paprikos (arba švelnios rūkytos),
- druskos, juodųjų pipirų,
- pusės citrinos sulčių.
Kas po ko ir kaip:
- Į verdantį pasūdytą vandenį suberiame ryžius. Kai jie jau bus beveik išvirę, sudedame daržoves ir dar paverdame.
- Chorizo supjaustome kubeliais ar kaip tik norisi ir dedame į keptuvę. Kai iš dešros išbėga pakankamai riebaliuko, supilame smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepiname, tada suberiame smulkintą česnaką ir dar minutę pakepiname. Sudedame juostelėmis pjaustytą papriką, kepiname kol suminkštės. Suberiame maltą papriką.
- Krevetės - jei jos šviežios, jau išdarinėtos, tada jas keptuvėje laikome kol parausvėja ir susiriečia. Jei šaldytos virtos - perplauname karštu vandeniu ir metame į keptuvę kelioms minutėms (bent jau taip daro knygos autorė)
- Ryžiai su daržovėmis bus jau išvirę. Juos nusunkiame ir viską sudedame į keptuvę prie krevečių. Pamaišome, įdedame druskos ir pipirų, išspaudžiame pusės citrinos sulčių. Gerai išmaišome ir dedame į lėkštes. Jei norite galit įsimesti ir šviežio agurko šalia, man buvo skaniau ir gaiviau.
Receptas iš knygos "Beatos virtuvė"
Skanaus ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą