2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Mėlynių limonadas

Aš prisipirkau mėlynių ir prisipirkau, kaip reikalas. Didžiąją dalį jų aš užsišaldžiau žiemai :) Šiek tiek pasilikau limonadui.

Šiaip neblogas, bet mano atveju cukraus buvo ryškiai per mažai. Kaip mano draugas pasakė "rūgštėlynė nesveika" :D Na bet padėtis buvo ištaisyta, kai įmečiau pora šaukštelių cukraus.

O šiaip tai gaminkit atsargiai, nes paskui gali tekti valyti virtuvę nuo išsitaškiusios mėlynių masės ant sienų (laimė, kad plytelės greitai ir lengvai valosi).


Reikės:
  • 250 g. mėlynių (šviežių arba šaldytų),
  • 5 citrinų sultys (mano buvo tikrai didelės),
  • 160 ml. baltojo cukraus,
  • 1 litras šalto sodos vandens
  • sauja mėtų lapelių,
  • ledo kubelių patiekti.


Kas po ko ir kaip:
  • Į didelį puodą sudėkite mėlynes (man pilnai užteko ir vidutinio dydžio puodo), supilkite cukrų ir išspauskite citrinų sultis. Užvirinkite ir nukelkite nuo ugnies. Puodo turinį sutrinkite elektriniu smulkintuvu ir įdėkite į šaldytuvą atvėsti. Su smulkintuvu, kaip žinoma elkitės atsargiai, nes aš netyčia pakreipiau jį ir teko nuo sienų valyti mėlynes
  • Ataušusį uogų sirupą paragaukite. Jei per rūgštus įdėkite daugiau cukraus, tada sumaišykite su sodos vandeniu ir mėtų lapeliais. Išpilstykite į stiklines ar butelius ir patiekite su ledo kubeliais.


 Receptas iš žurnalo "Virtuvė. Nuo...Iki..." Nr.7 (37) 2012

Skanaus ;)

Ryžiai su ispaniška dešra ir krevetėmis

Šiaip aš nesu krevečių mėgėja... Aš iš vis nesu jūros gėrybių mėgėja. Viskas ką valgau su malonumu tai tunas, lašiša, rūkyta skumbrė ir manau, kad viskas... Visų kitų žuvų gali ir nebūti, o apie tas mandresnes, jūros gėrybes tai jau net nekalbu. Parduotuvėse praeinu net neatsisukdama ir nesustodama prie jokių geldučių, kalmarų, aštuonkojų ir panašiai. O krevečių nelabai mėgstu ne tik dėl to, kad nesu jūros gyvių gerbėja, bet dar ir dėl to, kad kai dirbau Švedijoje, pas mus po darbo užsuko draugai, kurie ten gyvena, mat tą dieną buvo kažkokia šventė ir jie atsivežė krevečių tortą... Kai pamačiau tortą viduje net nusipurčiau, bet aišku juk atvežė paragauti, o dar šventinis tortas (kaip pas mus per vestuves šakotis privalomas, taip Švedijoje privalomas tą dieną tas krevečių tortas), tai kaip jau atsisakysi. Ir ką jūs galvojat?.. Atpjovė, kaip žinodami, tokį galingą gabalą, kad viduje rėkiau, spardžiausi ir visaip kaip pykau, kad nesugebėjo paskūpauti, bent jau šį kartą. Tortą kišau dideliais gabalais ir rijau beveik nekramtydama, o viduje purčiausi nuo krevečių gausos torte, buvo kažkas baisaus, maniau, kad tas gabalas niekada nesibaigs. Nuo tada krevetės man kelia nekokius atsiminimus... Dabar, jei kas nors iš vis skaitot mano rašliavą, tikriausiai klausiat savęs kam aš gaminau šitą patiekalą? Atsakymas paprastas: gaminu ne tik tai ką noriu aš, bet ir tai kas gali patikti mano draugui, o jis krevetes vienas ir su šaukštu gali kabinti. Tai ta proga ir pagaminau ir netgi paragavau (didžiąją dalį krevečių pavyko palikti draugui, o man gal keletas ir kliuvo, tai nelabai ir jautėsi, o dar šviežiais agurkais užkandau, tai iš vis buvo puiku).


Reikės:
  • 180 g. ryžių,
  • 300 g. daržovių (Aš naudojau šaldytas),
  • 120 g. pikantiškos ispaniškos dešros chorizo,
  • 1 nedidelis svogūnas,
  • 1 didelė skiltelė česnako,
  • 1 raudona saldžioji paprika,
  • 200 g. krevečių (tiks ir šviežios ir šaldytos ir virtos, žodžių kokių turit tokias ir dėkit),
  • 1 šaukštelis maltos saldžiosios paprikos (arba švelnios rūkytos),
  • druskos, juodųjų pipirų,
  • pusės citrinos sulčių.


Kas po ko ir kaip:
  • Į verdantį pasūdytą vandenį  suberiame ryžius. Kai jie jau bus beveik išvirę, sudedame daržoves ir dar paverdame.
  • Chorizo supjaustome kubeliais ar kaip tik norisi ir dedame į keptuvę. Kai iš dešros išbėga pakankamai riebaliuko, supilame smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepiname, tada suberiame smulkintą česnaką ir dar minutę pakepiname. Sudedame juostelėmis pjaustytą papriką, kepiname kol suminkštės. Suberiame maltą papriką.
  • Krevetės - jei jos šviežios, jau išdarinėtos, tada jas keptuvėje laikome kol parausvėja ir susiriečia. Jei šaldytos virtos - perplauname karštu vandeniu ir metame į keptuvę kelioms minutėms (bent jau taip daro knygos autorė)
  • Ryžiai su daržovėmis bus jau išvirę. Juos nusunkiame ir viską sudedame į keptuvę prie krevečių. Pamaišome, įdedame druskos ir pipirų, išspaudžiame pusės citrinos sulčių. Gerai išmaišome ir dedame į lėkštes. Jei norite galit įsimesti ir šviežio agurko šalia, man buvo skaniau ir gaiviau.

 Receptas iš knygos "Beatos virtuvė"

Skanaus ;)

Vištienos pyragas

Oi šitas pyragas tikrai skanus ir tikrai greitai paruošiamas. Skonis tai nerealus, o dėti galite visko ką turite, o jei ko ir neturite tai irgi nedidelė bėda, nes galima keisti kuo kitu ar visiškai nedėti ir nekeisti niekuo :) Taigi daug nekalbu ir iš karto rašau.


Reikės:
  • 4 vištų šlaunelės,
  • aliejaus,
  • 1 svogūnas,
  • 2-3 morkos,
  • 1 saliero lapkotis,
  • grybų, žaliųjų žirnelių arba 1 cukinija (arba viskas kartu) (aš dėjau konservuotų žirnelių ir papriką),
  • 1 šaukštas sviesto,
  • 1 kupinas šaukštas miltų,
  • juodųjų pipirų,
  • šviežių čiobrelių lapelių (arba džiovintų),
  • 1 kubelis vištienos sultinio (arba 1 šaukštelis),
  • 2 kupini šaukšteliai "Dižono" garstyčių,
  • 1 stiklinė pieno,
  • 300 g. sluoksniuotos tešlos,
  •  kmynų.
 Kaip tikriausiai pastebėjote druskos dėti čia nereikia, nes nuo sultinio patiekalas pasidarys pakankamai padruskintas, o jei įdėsitpapildomai, tai manau, kad jos bus per daug :)


Kas po ko ir kaip:
  • Nuo vištų šlaunelių nulupame odą, išimame kaulus, o mėsą supjaustome gabalėliais. Į keptuvę ar puodą (aš naudojau puodą, bet jei keptuvė talpi tai tiks ir ji) pilame truputį aliejaus ir apkepiname vištieną. Tada sudedame smulkiai pjaustytą svogūną ir kepiname, kol suminkštės. Dedame supjaustytas morkas (mano morkos nebuvo didelės tai aš ją tiesiog perpjoviau pusiau ir supjausčiau riekelėmis), smulkintą saliero kotą, papriką, žirnelius (cukiniją jei naudosite) ir uždengę troškiname 10-15 minučių.
  • Ištirpiname šaukštą sviesto, įberiame miltų ir išmaišome. Gausis tokia košė.
  • Į vištieną su daržovėmis dedame prieskonių - pipirų, čiobrelių, tada kubelį sultinio ar miltelių, sudedame garstyčias. Įpilame stiklinę pieno ir maišydami keletą minučių troškiname, kol pienas užvirs. Vištiena su daržovėmis turėtų plaukioti skystokame padaže. Sudedame miltų ir sviesto košę ir maišome, kol padažas sutirštėja.
  • Pasiimame atsileidusią sluoksniuotą tešlą. Jei reikia ją iškočiojame.
  • Troškinį pilame į indą, ant jo uždedame iškočiotą tešlą ir padarome iš jos "dangtį", gražiai pritvirtiname prie kraštų, o viduryje šiek tiek įpjauname, kad garai galėtų išeiti lauk. Šakute šiek tiek subadome tešlos viršų, pabarstome kmynais (aš kmynus subėriau į vidų) ir kišame į iki 200 laipsnių įkaitiną orkaitę maždaug 45 minutėms, kad iškeptų pyrago "stogas".

 Receptas iš knygos "Beatos virtuvė"

Skanaus ;)

Keksiukai su persikais


Paskutiniu metu aš vis nerandu laiko prisėsti prie kompiuterio ir kažką naudingo nuveikti. Na bet juk vasara, nors man jinai nelabai kokia, nes kol sėdžiu darbe saulė žeme ritinėjasi, o kai baigiu darbus, tai jau lyti pradeda. Nei pasideginsi, nei kur išlėksi, tačiau buvo puikus ilgasis savaitgalis (Mindauginės), tai susiorganizavom ir visas būrys išvažiavome pažiūrėti gamtos į Žvėrinčių. Nors lauke buvo tikrai karšta ir gyvūnai beveik visi slėpėsi nuo kaitros, laiką vis tiek praleidome neblogai. Smagiau vaikams buvo pasisupti ant rasto, nei ieškoti pasislėpusių gyvūnų. Be to susiradome savo gimimo mėnesio akmenis ir aišku galvojome norus ir rišome juos ant norų medžio, o be viso to dar ir ožkas batonu šėrėme (viena labai agresyvi pasitaikė ir vis stumdydavo mažesnes, net man baisu buvo pasidare, kad vaiku nepadurtu dėl batono). Įkeliu keletą nuotraukų iš tos dienos išvykos :)

 

 Kai pasaulį valdė MOTERYS, o vyrai tik medžiojo... :)

 Norų medis :)



 Visi pririšome po norą, o dabar lauksim ar išsipildys :)





Savaitgalis tikrai buvo neblogas, tik, kad po to smagumo teko važiuoti į ligoninę ir trauktis iš kojos erkę. Baimės buvo pakankamai, bet niekas neparaudo, tai ir baimė dingo.

Be to prieš šiek tiek daugiau nei savaitę grįžo mano draugas, tai čia kaip ir būtų mano pasiteisinimas, kad apleidau blogą ir šiaip kompiuterį, nes visur lekiam, visus lankom (arba mus lanko), visur dalyvaujam, vien šį mėnesį turim dvejas krikštynas (šiandien iš vienų jau parvykom, taigi dar vienas liko atbūti). Gal blogas ir apdulkėjo nuo ramaus stovėjimo, bet virtuvėje darbas tikrai virė, nes gaminau nemažai. Taigi bandysiu šiandien sudėti kaip galima daugiau receptų, kurių jau pasikaupė. O pradedu nuo keksiukų, kuriuos gaminau vien dėl to, kad liko maskarponės sūrio nuo šokoladinio amareto torto gaminimo. Na, trukt už vadžių ir važiuojam į gaminimo procesą.




Reikės:
  • 250 g. maskarponės,
  • 3 kiaušiniai,
  • 150 g. cukraus,
  • 50 g. sviesto,
  • pusės citrinos tarkuotos žievelės,
  • 200 g. miltų,
  • 1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių,
  • 6 puselės konservuotų persikų,
  • cukraus pudros pabarstymui.
 

Kas po ko ir kaip:
  • Maskarponę ištriname su kiaušiniais ir cukrumi. Ištirpiname sviestą ir šiek tiek atvėsiname ir tada supilame į maskarponės masę. Suberiame nutarkuotą citrinos žievelę ir išmaišome. 
  • Miltus sumaišome su kepimo milteliais, suberiame į maskarponės masę ir gerai išmaišome. Oho kiek daug maišymo :D 
  • Persikų puseles supjaustykite skiltelėmis.
  • Keksiukų kepimo formą išklojame popierėliais. Recepte rašo, kad pirmiausia sudedame tešlą, o ant viršaus uždedame keletą skiltelių persikų, bet aš siūlau į kiekvieną formelę įdėti po šaukštelį (ne ŠAUKŠTĄ) tešlos, tada įdėti po 2-3 skilteles persikų ir ant viršaus uždėti dar po šaukštelį tešlos. Taip keksiukai gražiai iškils. 
  • Keksiukus kišame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 25-30 minučių. Atvėsusius keksiukus pabarstome milteliniu cukrumi ir nešamės laukan skanauti ir kitus vaišinti :)

 Šitokie keksiukai gavosi man, kai sudėjau tešlą ir ant viršaus uždėjau persikus. Nelabai išvaizdūs, bet skonis nenukentėjo. O aukščiau esančiose nuotraukose keksiukai, kai persikus dėjau į vidurį.


Receptas iš žurnalo "Virtuvė. Nuo...Iki..." Nr.7 (37) 2012

Skanaus ;)

2012 m. liepos 1 d., sekmadienis

Garsioji Pavlova

Daug kartų mačiau, kaip savo bloguose visi ir visos yra įkėlę Pavlovos receptą. Atėjus vasarai ir prasidėjus šviežių uogų metui ir aš pasiryžau ją iškepti. Vienintelis minusas yra tas, kad Pavlovos pagrindą reikia lėtai atvėsinti, tiksliau palikti per naktį šiek tiek praviroje orkaitėje, kad ji atvėstų kartu su pačia orkaite, bet tikrai skanu ir manau verta laukimo :)

Jei taip visiškai atvirai tai ją nusprendžiau gaminti dėl to, kad po ledų gaminimo man liko baltymų, taigi buvo puiki proga iškepti Pavlovą.


Reikės:
  • 4 kiaušinių baltymų (aš sudėjau visus 5, kurie liko nuo ledų),
  • 200 g. cukraus (dėjau 250 g.),
  • 1 kupinas šaukštelis krakmolo,
  • 1 šaukštelis baltojo vyno acto arba citrinos rūgšties ant peilio galo,
  • 400 ml. grietinėlės,
  • 800 g. - 1 kg. įvairių uogų (aš dėjau braškes ir žemuoges).


Kas po ko ir kaip:
  • Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.
  • Kiaušinių baltymus supilame į švarų indą. Iš pradžių plakame negreitai, kad suputotų. Tada plakdami po šaukštą sudedame cukrų ir plakame, kol viskas virsta standžiomis blizgiomis putomis. Ant viršaus pabarstome krakmolo, įpilame baltojo vyno acto arba citrinos rūgšties ir dar paplakame.
  • Skardą išklojame kepimo popieriumi ir į ją šaukštu dedame paruoštą masę. Suformuojame apskritimą ar kvadratą, jis turėtų būti ne storesnis nei 4centimetrai. Aš dariau du apskritimus ir dar iš likusios masės prigaminau morengų "Itono betvarkei". Skardą įkišame į orkaitę ir paliekame džiūti. Po 1 valandos ir 10 minučių orkaitę išjungiame, šiek tiek ją pradarome (jei pradaryta nesilaiko - užkiškite kokį medinį šaukštą) ir paliekame per naktį orkaitėje vėsti. 
  • Ryte arba prieš renkantis svečiams ištraukiame morengą iš orkaitės. Grietinėlę išplakame iki standžių putų ir uždedame ant morengo. Užbarstome uogų ir jei kepėte du morengus ant viršaus uždedame antrą, o ant jo likusią grietinėlę ir uogas.


Receptas iš knygos "Beatos virtuvė"

Skanaus ;)

Braškiniai ledai

Aš mėgstu ledus. O kas jų nemėgsta, kai geriau pagalvoji, taigi kai knygoje pamačiau ledų receptą nusprendžiau juos būtinai pasigaminti, vien dėl įdomumo. Norėjosi pabandyti namuose gamintus ledus ir palyginti su parduotuvės. Aš aišku neturiu ledų gaminimo aparato, dėl to mano ledai sustingo į stambesnius ledo kristalus, bet tai tikrai nesugadino jų skonio. Svarbiausia yra nepamiršti ledus vis permaišyti, kol juos šaldome, o skonis - nepalyginamas su jokiais parduotuvėje parduodamais ledais.


Reikės:
  • 5 kiaušinių trynių,
  • 200 g cukraus,
  • 250 ml. pieno,
  • 250 ml. grietinėlės (35% riebumo),
  • 600 g. braškių + 50 g. cukraus,
  • 1/2 citrinos sulčių,
  • 250 g. natūralaus jogurto.


Kas po ko ir kaip:
  • Kiaušinių trynius sumaišome su cukrumu ir išplakame iki balsvų putų.
  • Pieną su grietinėle supilame į puodą ir kaitiname ant nedidelės ugnies, kol įkaista, bet neužverda. Tada šį mišinį supilame ant išplaktų trynių ir išmaišome. Skystis pasidaro gražios gelsvos spalvos.
  • Viską supilame atgal į puodą, statome ant nedidelės ugnies ir nuolat maišydami kaitiname apie 10 minučių, kol masė pradeda tirštėti, bet neužverdame. Ar kremas jau gatavas galime patikrinti perbraukę šaukšto, kuriuo maišome, apačią. jei lieka takelis ir kremas nesubėga atgal vadinasi jis paruoštas. Svarbu neužvirti kremo, nes kiaušiniai pavirs kiaušiniene, o šito mes nenorime.
  • Kai kremas jau paruoštas įstatome puodą į dubenį su šaltu vandeniu, kad kremas pravėstų ir karštos puodo sienelės jo nesugadintų.
  • Braškes nuplauname, nuimame kotelius ir sumaišome su cukrumi ir pusės citrinos sultimis. Tada viską sutriname virtuviniu kombainu arba maisto smulkintuvu (siūlau braškes sudėti į gilų dubenį, kad paskui nereikėtų išsitaškiusių braškių valyti nuo virtuvės sienų) iki tyrelės ir sumaišome su jogurtu.
  • Kiaušininį kremą sumaišome su trintų braškių ir jogurto mase. Palaukiame kol viskas atvėsta, supilame į vieną ar du plokščius plastikinius indus ir dedame į šaldiklį. Po poros valandų patikriname, kaip ledai šąla, o jau pradėjusius stingti kraštus ir kitas vietas gerai sumaigome šakute ir išmaišome. Dedame atgal į šaldiklį ir kas 3 valandas vis pakartotinai išimame ir permaišome juos. 



 Gaminant šiuos ledus tikrai neužtruksite. Pats gaminimas užima mažiau laiko, nei indų plovimas po to kai jie bus paruošti :)


Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"

Skanaus ;)

Avižiniai sausainiai

Praėjusį mėnesį nemažai gaminau, bet vis nerasdavau laiko viskam surašyti ir sukelti. Kadangi šiandien jo šiek tiek atsirado, nusprendžiau jį naudingai išnaudoti ir papildyti savo blogą naujais receptais.

Sausainiai labai lengvai pagaminami ir skanūs. Gaminau pusę jų be jokių priedų, o į pusę įmečiau šiek tiek razinų. Asmeniškai man labiau patiko be razinų, bet čia kiekvienam pagal skonį. Siūlau pabandyti ir jums į pusę sausainių tešlos įmaišyti razinų ar kokių kitokių džiovintų vaisių.



20 - 30 sausainių (priklauso nuo to, kokio dydžio juos darysit) reikės:
  • 2 stiklinės avižinių dribsnių,
  • 2 stiklinės kokoso drožlių,
  • 1 stiklinė miltų,
  • 1 šaukštelis cinamono,
  • 150 g. sviesto,
  • 2 šaukštai medaus,
  • 1 nepilna stiklinė cukraus,
  • 2 kiaušiniai.
  • Saujelė džiovintų vaisių ar razinų (aš puse sausainių gaminau be priedų, o į pusę įdėjau razinų).
Stiklinė - 180 ml.

 Sausainių skarda be razinų.


 Sausainių skarda su razinomis.

Kas po ko ir kaip:
  • Į didelį dubenį supilame avižinius dribsnius, kokosus, miltus ir cinamoną. Viską gerai išmaišome.
  • ištirpiname sviestą ir sumaišome jį su medumi, kad šiltas sviestas suskystintų medų. Kai medus suskystėja supilame cukrų ir įmušame kiaušinius. Išmaišome iki vientisos masės.
  • Skystąją dalį užpilame ant birių produktų mišinio ir gerai išmaišome. Gaunasi tokia tiršta, beveik rankomis minkoma tešla. Iš jos rankomis arba šaukštu formuojame rutuliukus ir dedame juos į kepimo popieriumi išklotą skardą. Rutuliukus lengvai priplojame šakute ir kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol kraštai gražiai paruduos.
  • Kai sausainius išimsite iš orkaitės jie bus minkšti ir trapūs, bet vėsdami sutvirtės.


Receptas iš knygos "Beatos virtuvė"

Skanaus ;)